Gimnazijos mokiniams kasmet tenka pagalvoti, kaip paminėti rugsėjo 23-ąją. Mums ne visiškai tinka tradicinė iniciatyva – apsilankymas žydų žudynių vietoje, nes Šiaulėnų žydų likimas šiek tiek skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų ir miestelių. Tiesiog čia nėra genocido aukų palaidojimo vietos, nes pradėjus Šiaulėnų kalneliuose kasti duobes, turtingas vietos ūkininkas kažkokiu būdu susitarė su vokiečiais, kad žudynių nebūtų. Tiesa, tai neišgelbėjo šiaulėniškių žydų nuo mirties – jie buvo išvežti į Šiaulių getą. Todėl antrokų gimnazistų pamoka „Atminties kelias“ šiemet vyko sename kelyje, tuomet jungusiame Šiaulėnus su Radviliškiu, o per jį ir Šiauliais. Būtent tuo keliu iš Šiaulėnų buvo išgabenta visa žydų bendruomenė, kuri jau niekada nesugrįžo. Gimnazistai pamokoje kalbėjo ir apie taikų skirtingų tautų žmonių sugyvenimą iki karo, ir apie ištikusią tragediją, skaitė žuvusių žydų vardus, o mažiesiems penktokams perdavė akmenėlius su užrašytais vardais, kuriuos šie nunešė į senąsias žydų kapines. Čia vyko pilietiškumo pamokos penktokams ir pirmokams gimnazistams. Vėl skaityti vardai, o akmenėliai dėti ant čia palaidotų nužudytųjų artimųjų kapų. Juk kas kitas, jei ne jaunieji šiaulėniškiai, dar gali palikti šioje vietoje atminimo ženklus.